nu kokio bybio, kartoju skaudant prakeiktai galvai, kokio bybio.
--
šian ir vakar aš piktoka. tokia... nervinykė, bet ne iš idėjos. būna, kad, tarkim, žiūri sopranus ir pagalvoji: o jis kietas. tas pamišėlis vyrukas kietas. jis ištaško kokiam kitam ne tokiam kietam vyrukui smegenis ant sienos ir išeina iš kambario. ir tada galvoji, kad tau, sėdinčiam prieš ekraną, tektų ta lievoji rolė. ne kieto vyruko.
tai čia idėja, mintijimas. kad tą akimirką norėtum būt kietas. piktas ir kietas.
tačiau kai iš tiesų būni piktas ir labai, labai pissed off, apie tai nepagalvoji. nepamąstai. aš susimąsčiau, nes jau nebepikta.
sudaužiau prakeiktą laikrodį, jis be priežasties vėlavo. nuolat. todėl pasakiau motinai - nebepirkit daugiau pigių žadintuvų.
LABAS VAKARAS, MĖMĖS, šiandien taip baisiai troškau sutikt kaimynus iš kairės pusės, kad taip jiems pasakyčiau. nesutikau. jei ir sutiksiu, šiandien taip nesakysiu jiems. rytoj, poryt gal.
o, argi ne linksma apsipilt sultim kai geri iš pakelio? argi ne linksma? ar ne linksma? po velnių, ką aš žinau, man tas pats, apsipyliau ir šlapia dabar.
rytoj bus šlykštesnis nei įprastai pirmadienis.
