kartą močiutė man papasakojo seną atsitikimą: mūsų kaime kažkoks žmogus pasijuto blogai ir išsikvietė vietinę felčerę. buvo tikra senoviška žiema, pustė ir taip toliau, be to, sparčiai temo. daktarės automobilis užstrigo kelyje, todėl ji ėjo pėsčia. ėjo ėjo ir beeidama baisiai pavargo. sniegas užlipdė felčerei akis ir ši nutūpė į pakelės pusnį. nutūpusi užmigo, užmigusi mirtinai sušalo. rytojaus dieną žmonės sniege rado miegančią moterį.
sniegas sniegu, o tokiam kambary miegančios manęs niekam nelinkėčiau rasti. na, ryt apsikuopsiu, ką jau čia... naktis vis gi
