spalio 9

dabar reik ką nors parašyt, nes nežinau, ką daryt. ta prasme. kai pavyzdžiui tau būna nejauku būti šalia ko nors, ir tu nežinai, kur dėt rankas ir kaip sėdėt. ir muistaisi kaip koks. kąžinau.

kiekvieną kartą nuvažiavus pas rūtą jos tėtė būna pagaminęs ko nors labai skanaus ir labai šeimyniško. ta prasme. tikro, kaloringo maisto. ir tada abi sėdim toj jaukioj šviesioj virtuvėj, vakarieniaujam, o rūta pyksta ant jo, sako, taigi aš nuo šešių nevalgau, nu. o man tada kažkaip linksma, poxui, kad jis pastoviai griauna mūsų juokingus planus.

ai dar pas jį šaldytuve yra skanių padažų, kelių rūšių. pas mane irgi anksčiau stovėjo, bet kas iš to, jei yra prieskonių, o tikro maisto - ne.

klausau rūtos muziką ir va radau karmah - just be good to me, kažkurios praėjusios vasaros radijo hitas. atsimenu save kaime, kažką darančią sode, centro kolonėlės padėtos ant palangės, atsuktos lauko pusėn. ir grojo šitą. ir man buvo gera, jaučiau vasaros alsavimą.

dabar aš blet alsuoju kažkam į nugarą.