žinojau, kad kalbu tokiais grynais žodžiais, kokius žmonės dažniausiai taupo arba kokių nemoka išreikšti balsu; žinojau, kad jau labai labai seniai nekalbėjau šitaip skaidriai ir teisingai.
mėgavausi.
13 minučių monologo.
mėgavausi.
aš užsiauginau odą, sakiau jam.
bijau tik netikėtai anksti mirti.
nesvarbu, vyras ar moteris, kalbėjau.
blet, blet. o kaip jis nežinojo, ką atsakyt. ir koks silpnas to žmogaus balsas buvo tada, kai įsiterpdavo ar, rodos, nenorom atsakydavo į rūku apvyniotus mano klausimus.
užsiauginau odą.
tada eidama namo ir prispaudusi telefoną prie skruosto žiūrėjau į pastatus, medžius ir žmones kaip į butaforiją, kaip į monopolio figūras, kaip į virtines stop ženklų. labai daug kas yra nesvarbu, tik šito nereikėtų sakyt mamai, aš galvoju.
