tu esi mano mylimiausias zmogus, daznai noriu pasakyt balsu. tik kam, as nezinau, gal ne realiam asmeniui; vejui, vandeniui is dangaus, uzmerktoms vilko akims, pamiskes zolei, pusu kamienams. guliu ant sofos laukdama atvaziuojant zmoniu be sielos (uztat su pilnom kisenem dervos).

mano meile yra stipresne uz mane pacia ir skauda tai zinoti. vakar man skrandyje uze burys laukiniu drugiu, tokiu rusvais sparnais. kur pievoje buna.

dar skauda prisiminti. dabartis yra unikali, keicianti spalvas kiekvienakart, kai bandai ysiziureti. perlamutras. su praejusiu laiku ir ateities vizijom yra visiskai kitaip.

/ ymurdyti veida y sniega ir nebegalvoti apie tuos visus traukiancius